WeWork – kai milijardų vertės idėja griūva nuo vieno žmogaus ego

WeWork istorija – tai šiuolaikinė verslo pasaka, kurioje netrūko charizmos, pinigų, didelių pažadų ir vizijų. Tačiau vietoj „vienaragio“ triumfo ji baigėsi griūtimi, kuri sukrėtė visą startuolių ir rizikos kapitalo pasaulį.

Kaip įmonė, kuri buvo įvertinta 47 mlrd. dolerių, per kelis mėnesius tapo vos kvėpuojančia korporacine nuolauža? Ir ką ši istorija sako investuotojui?

Kaip prasidėjo: gera idėja paprasta forma

WeWork buvo įkurta 2010 m. Niujorke. Verslo idėja: nuomoti didelius biurų plotus, pertvarkyti juos į lanksčias darbo erdves ir pernuomoti mažesnėmis dalimis laisvai samdomiems darbuotojams, startup’ams ar mažoms įmonėms.

Idėja nebuvo revoliucinė – bet laikas buvo tobulas. Po 2008 m. krizės daug įmonių nebenorėjo ilgalaikių įsipareigojimų, žmonės ieškojo bendruomeniškumo, o bendraekranė darbo kultūra pradėjo augti.

WeWork siūlė ne tik biurus, bet ir „judėjimą“: bendradarbiavimo erdves, barus, bendruomenes, net alkoholį kranuose. Tai tapo gyvenimo būdo preke, o ne tiesiog nekilnojamojo turto paslauga.

Augimas be ribų

WeWork augo beprotišku tempu. Iki 2018 m. ji veikė daugiau nei 100 miestų visame pasaulyje, o biurus turėjo nuo San Francisko iki Šanchajaus.

2017 m. Japonijos investicijų milžinė SoftBank investavo į WeWork milijardus dolerių, vadovaujama savo vizionieriaus Masayoshi Son. Jis tikėjo, kad WeWork taps „žmogaus bendravimo infrastruktūra“, kuri pakeis pasaulį, kaip tai padarė Google ar Facebook.

Su tokiu finansiniu užnugariu WeWork:

• Pirko pastatus vietoje nuomos

• Atidarė WeLive – bendro gyvenimo erdves

• Kūrė WeGrow – mokyklas vaikams

• Plėtėsi į Indiją, Lotynų Ameriką, net Izraelį

Tačiau visa tai buvo fundamentaliai nepelninga.

Adam Neumann: charizmatiškas vizionierius ar ego maniakas?

WeWork įkūrėjas ir CEO Adam Neumann tapo žvaigžde. Aukštas, ilgaplaukis, išraiškingas kalbėtojas, mėgęs sakyti, kad „jis nori pakeisti pasaulį“ ir kad „mes dirbame ne darbui, o gyvenimui“.

Jo charizma pavergė investuotojus, darbuotojus ir žiniasklaidą. Tačiau už to slypėjo:

• Neskaidrūs finansiniai sprendimai: Adam asmeniškai įsigijo We prekių ženklą ir pardavė jį įmonei už 5.9 mln. USD.

• Privačių lėšų maišymas su įmonės interesais

• Milžiniški asmeniniai kreditai iš WeWork, naudoti nekilnojamojo turto pirkimui

• Keistas elgesys – pasakojimai apie darbuotojų atleidimus kartu su tekilos vakarėliais ar meditacija

Nors darbuotojai pradėjo kelti klausimus, valdyba liko tyli – kol viskas nepriėjo prie sprogimo.

IPO: kai visas fasadas sugriūva

2019 m. rugpjūtį WeWork pateikė dokumentus IPO (pirminiam viešam akcijų siūlymui). Tai, kas buvo laikoma vienu laukiamiausių metų IPO, virto katastrofa.

Investuotojai pagaliau pamatė:

• Milžiniškus nuostolius (1,9 mlrd. USD per metus)

• Neaiškų verslo modelį

• Adam Neumann dominavimą (jis turėjo keliagubas balsavimo teises)

• Etinius konfliktus

Per dvi savaites IPO buvo atšauktas, Adam Neumann atsisakė pareigų, o WeWork vertė smuko nuo 47 mlrd. iki mažiau nei 10 mlrd. USD.

SoftBank, kuris planavo dar vieną investiciją, buvo priverstas gelbėti įmonę, bet vėliau nusprendė sumažinti įsipareigojimus. Prasidėjo teisminiai ginčai.

Kodėl investuotojai tikėjo?

Šiandien atrodo neįtikėtina, kad tiek daug išmanių žmonių tikėjo tokia schema. Kodėl?

1. Charizma virš verslo modelio – Neumann kūrė mitą, ne verslą. Vizija užtemdė realybę.

2. Technologinė iliuzija – nors WeWork buvo NT įmonė, investuotojai ją vertino kaip tech startup’ą, tikėdamiesi tech pelningumo.

3. Kolektyvinė iliuzija – kai didieji žaidėjai (SoftBank, Benchmark, JPMorgan) dalyvauja, atrodo, kad rizika maža.

4. Augimo euforija – investuotojai per vėlai suprato, kad greitas augimas be pelno reiškia finansinę skylę.

Kas nutiko toliau?

Po Neumann pasitraukimo WeWork pradėjo restruktūrizaciją:

• Uždaryti nesusijusias veiklas (mokyklas, gyvenamuosius projektus)

• Atleisti tūkstančius darbuotojų

• Atsisakyti brangiausių biurų

2021 m. WeWork vėl bandė išeiti į biržą, bet šįkart per SPAC (biržos kevalą). IPO įvyko, bet įmonė jau buvo vertinama tik apie 9 mlrd. USD – beveik 5 kartus mažiau nei piko metu.

2023 m. pabaigoje WeWork paskelbė bankrotą JAV, o 2024 m. pradžioje pradėjo išpardavinėti turtą ir trauktis iš kai kurių rinkų.

Teisinės ir kultūrinės pasekmės

• Adam Neumann gavo daugiau nei 1 mlrd. USD, palikęs įmonę chaose.

• SoftBank prarado milijardus dolerių investuotojų pinigų.

• Darbuotojai liko be akcijų, kurias tikėjosi parduoti IPO metu.

• Startuolių vertinimas visame pasaulyje tapo atsargesnis, ypač su nuostolingomis įmonėmis.

WeWork paveldas

WeWork griūtis tapo simboliu, kad:

1. Technologijų etiketė negarantuoja pelno

2. Vienas žmogus neturi valdyti visko

3. Verslas – ne kultas, ne religija, o matematika

4. Vizija be pagrindo – pavojingas mitas

Po šios nesėkmės rinkos tapo skeptiškesnės:

• Daugiau dėmesio skiriama balansui, pinigų srautui, unit economics

• IPO dokumentai nagrinėjami daug griežčiau

• Investuotojai mažiau toleruoja „pasaulį keičiančius“ pažadus be veikiančio modelio

Pamokos investuotojams

1. Niekada netikėk vien žmogumi.
   Neumann buvo šoumenas, bet ne strategas. Investuok į verslą, ne į žmogaus charizmą.

2. Augimas be pelno – raudona vėliava.
   WeWork plėtėsi be aiškaus plano, kada taps pelningi. Pelnas nėra nuobodu – jis būtinas.

3. Kai verslas atrodo kaip sekta – bėk.
   Visi viduje kalbėjo vienu balsu, nebuvo kritikos, buvo išaukštinimas. Tai pavojinga.

4. Ribok vadovo galias.
   Įmonėse, kuriose vienas žmogus turi viską – sprendimai tampa neprognozuojami.

5. Atidžiai skaityk IPO dokumentus.
   Būtent IPO atskleidė, kas slypi po gražiu fasadu. Skaitymas = gynyba.

Pabaigai

WeWork – tai ne tik viena didžiausių komercinių nesėkmių. Tai istorija apie per didelį pasitikėjimą, per mažą kritiškumą ir augimo mitą, kuris sprogo. Ji primena, kad net gražiausia idėja gali būti bevertė, jei po ja slypi chaosas.

Investuotojui svarbiausia: klausimai, skaičiai ir šaltas protas – o ne marketingas ir vizijos.