Theranos: kai medicina virto iliuzija

Theranos istorija – viena garsiausių ir labiausiai sukrečiančių startuolių griūčių per pastaruosius dešimtmečius. Ji atskleidė ne tik technologinės apgaulės mastą, bet ir akliną investuotojų, žuranlistų ir net reguliuotojų tikėjimą svajonėmis be realaus pagrindo.

Pažadas, kuris pakerėjo pasaulį

Theranos buvo įkurtas 2003 m. jaunos Stanfordo studentės Elizabeth Holmes, kuri metė mokslus siekdama revoliucionuoti mediciną. Jos idėja: atlikti dešimtis kraujo tyrimų iš vos vieno lašo kraujo naudojant neinvazinį, greitą ir pigų aparatą.

Tai buvo tarsi mokslo fantastika. Bet ji kalbėjo tikėtinai. Investuotojai – net tokie vardai kaip Rupert Murdoch, Henry Kissinger, Larry Ellison – investavo milijonus. Kompanijos vertė 2014 m. pasiekė 9 mlrd. JAV dolerių. Holmes asmeniškai tapo jauniausia savadarbe milijardiere.

Tačiu buvo viena problema: technologija neveikė.

Realė: technologija, kuri buvo tik dėžė

Theranos sukurtas aparatas „Edison” neveikė taip, kaip buvo žadėta. Bandant atlikti daugiau nei kelis bazinius testus, rezultatai buvo netikslūs, nepatikimi, kartais net pavojingi.

Kad tai paslėptų, Theranos laboratorijose slapta buvo naudojami standartiniai „Siemens” analizatoriai. Tyrimai buvo daromi senais metodais, bet rezultatai pateikiami tarsi iš Theranos technologijos.

Darbuotojams buvo grasinama, taikytos griežtos vidinės taisyklės, buvo vengiama dokumentacijos. Holmes ir kompanijos prezidentas Sunny Balwani aktyviai slėpė technologijos ribotumą nuo partnerių, klientų ir net JAV reguliuotojų.

Skandalas, kuris viską pakeitė

2015 m. „The Wall Street Journal” paskelbė John Carreyrou tyrimą, kuris atskleidė realią situaciją viduje. Buvo paaiškinta, kad tyrimai neatliekami taip, kaip skelbiama, o rezultatai – nepatikimi.

Po to prasidėjo domino efektas. Partneriai, kaip Walgreens ir Safeway, nutraukė sutartis. FDA (Maisto ir vaistų administracija) pradėjo tyrimus. Kompanija buvo verčiama sustabdyti veiklą, Holmes atimta licencija, o galiausiai 2018 m. Theranos buvo oficialiai likviduota.

Teisinė atomazga

Elizabeth Holmes buvo apkaltinta sukčiavimu investuotojų ir pacientų atžvilgiu. 2022 m. ji buvo pripažinta kalta ir nuteista 11 metų federaliniame kalėjime.

Sunny Balwani, buvęs Theranos prezidentas ir Holmes partneris, taip pat gavo 13 metų kalėjimo. Abu buvo pripažinti kaltais dėl melagingos informacijos skleidimo ir pavojingų pasekmių pacientams.

Pamokos investuotojams

Charizma nėra verslo modelis. Holmes buvo puiki kalbėtoja, vizionierė. Bet vien kalbos, net jei jos skamba labai gražiai, nepakeičia technologijos veikimo.

Tikrink, ne tik tikėk. Net garsiausi investuotojai nepaprašė realios demonstracijos, neperžiūrė laboratorijų. Investavimas be due diligence – pavojingas.

Pavojinga paslaptis. Theranos slėpė viską: nuo veikimo principų iki partnerių klausimų. Jei įmonė bijo atvirumo – tai signalas.

Technologijų investavimas reikalauja ekspertų. Daugelis Theranos investuotojų neturėjo medicinos ar laboratorinės patirties. Jie vertino pasakojimą, o ne realybę.

Spaudimas daryti sensaciją. Silicio slėnyje spaudimas kurti „vienaragį” (startuolį virš 1 mlrd. USD vertės) kartais paskatina nusižngti principams. Reikia vertinti ne tik idėją, bet ir procesą, skaidrumą.

Theranos paveldo šešėlis

Theranos likvidavimas nebuvo tik vienos įmonės galas. Tai buvo sukrėtimas visai investavimo ir inovacijų ekosistemai.

Po to technologijų fondai, rizikos kapitalo įmonės ir net sveikatos priežiūros startuoliai pradėjo labiau akcentuoti skaidrumą, duomenis, testavimą.

Bet Theranos liko kaip simbolis: kaip viena moteris, viena idėja ir daug godumo gali sukurti imperiją, kurios pagrindas – melas.

Pabaigai

Theranos istorija – tai ne tik apie technologiją. Tai apie pasitikėjimą, kurio nebuvo verta. Apie tikėjimą, kuris nebuvo patikrintas. Apie pasekmes, kurios palietė realius pacientus.

Investuotojas turi ne tik norėti pataikyti į naują „Tesla” ar „Amazon”, bet ir turėti sugebėjimo pasakyti: „Palaukite, parodėkite, kaip tai veikia.”