Artėjantis JAV Federalinio Rezervų banko (FED) posėdis liepos 29–30 d. gali tapti svarbiu lūžio tašku pinigų politikos kelyje. Nuo paskutinio palūkanų normų sumažinimo 2024 m. gruodį FED laikėsi laukimo režimo, tačiau pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie naują galimą karpymą. Politinis spaudimas, tarptautinių tarifų įtampa ir geopolitiniai interesai kuria sudėtingą foną šiam sprendimui.
Paskutinį kartą palūkanos mažintos 2024 m. gruodį
2024 metų gruodžio sprendimas sumažinti bazinę palūkanų normą buvo pirmasis ženklas, kad FED švelnina savo poziciją po ilgo griežtos politikos periodo. Tačiau nuo to laiko JAV centrinis bankas išliko atsargus – nepaisant to, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) 2025 m. jau mažino palūkanas 3 kartus.
FED vadovas Jerome’as Powellas visus 2025-uosius pabrėžė vieną poziciją: palūkanos nebus mažinamos tol, kol nebus aiškumo dėl tarptautinės prekybos santykių.
Prekybos karai slopsta – ar atlaisvins rankas FED?
Vienas pagrindinių Powell argumento akcentų – tarifų įtampa. FED baiminasi, kad tuo pat metu mažinant palūkanas ir šaliai įvedant tarifus, gali kilti dvigubas spaudimas infliacijai. Tačiau pastarosios savaitės žinios suteikia naujo konteksto:
JAV pasiekė prekybinius susitarimus su Jungtine Karalyste, Japonija ir Kinija.
Derybos su Europos Sąjunga yra finišo tiesiojoje, ir tikėtina, kad susitarimas bus pasiektas iki rugpjūčio 1 d..
Kodėl tai svarbu? Nes JAV ir ES glaudžiai bendradarbiauja gynybos srityje, o dabartinė geopolitinė padėtis (ypač Rytų Europoje) verčia abi puses išlaikyti bendrą frontą. Konfliktas dėl tarifų šiuo metu būtų politiškai kenksmingas, todėl FED gali pagaliau jaustis laisvesnis priimti sprendimą grįsti vien ekonominiais argumentais.
Trumpo ir Besento spaudimas: užkulisiniai žaidimai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir dabartinis iždo sekretorius Stevenas Besentas aktyviai kritikavo Powell sprendimą nedidinti palūkanų po birželio susitikimo.
Trumpas net išreiškė pyktį, kad birželio sprendimas nebuvo karpymas, o viešojoje erdvėje ėmė sklisti spekuliacijos apie galimą Powell atleidimą. Buvo kalbama, kad Besento aplinka sudarinėjo galimų įpėdinių sąrašus, o kai kurie Trumpo patarėjai net žadėjo inicijuoti Powell veiklos tyrimą, motyvuodami „neefektyviu FED būstinės renovacijos valdymu ir išpūstomis išlaidomis“.
Tačiau šios savaitės pradžioje tiek Besentas, tiek Trumpas viešai paneigė, kad Powell bus atleistas, pripažindami, kad tai galėtų sukelti chaosą rinkose ir viršytų prezidento konstitucines galias. Visgi jų spaudimas nesumažėjo – Trumpas net apsilankė FED būstinėje, kur asmeniškai išreiškė savo lūkesčius Powellui.
Spaudimas tampa netiesioginiu signalų tinklu
Šis Trumpo vizitas į FED buvo formaliai susijęs su vykdomos FED būstinės renovacijos apžiūra, kurios metu Jerome’as Powellas pats pravedė jam ekskursiją po pastatą. Tačiau vizitas turėjo aiškią politinę potekstę – Trumpas dar kartą viešai išsakė, kad palūkanos privalo būti mažinamos. Tai buvo tarsi netiesioginis, bet aiškus signalas – rinkos, verslo bendruomenė ir pati politinė aplinka tikisi, kad FED ims švelninti pinigų politiką.
Tuo pačiu, kai kuriems stebėtojams šis vizitas gali būti interpretuojamas kaip ženklas, jog Trumpas ieško preteksto pradėti spaudimą Powellui, galbūt inicijuojant tyrimus dėl FED biudžeto išlaidų ar renovacijos sąmatos. Tokie veiksmai galėtų būti panaudoti kaip formali dingstis svarstyti jo atleidimą ar pareigų apribojimą, nepaisant to, kad prezidento įgaliojimai tokiam žingsniui yra riboti.
Tuo metu Powellas išlieka nuoseklus – viešai tvirtindamas, kad visi sprendimai bus priimami remiantis ekonominiais duomenimis, o ne politiniais lūkesčiais. Vis dėlto, rinkos vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į jo žodžius, bet ir į kontekstą, kuriame jie tariami – šiuo atveju, po vizito, kuris labiau priminė politinį spaudimą nei techninę apžiūrą.
Rinkos lūkesčiai: sumažinimas – ne jei, o kada?
Po birželio posėdžio investuotojai manė, kad palūkanų mažinimo galime nesulaukti iki rudens. Tačiau pastaruoju metu palūkanų išvestinių priemonių (futures) rinkos rodo didėjančią tikimybę sumažinimui jau liepos 30 d.
Pagrindiniai faktoriai, skatinantys šiuos lūkesčius:
Infliacija palaipsniui lėtėja, nors dar nepasiekė FED tikslo (2 %).
Darbo rinka stabilizavosi, tačiau rodo pirmuosius lėtėjimo ženklus.
Tarptautinių prekybos įtampų sumažėjimas mažina rizikas, kad karpymas sukeltų papildomą spaudimą kainoms.
Išvada: palūkanų karpymas – ar jau šįkart?
Liepos pabaigos FED posėdis vyksta subtilioje sankirtoje – ekonominiai argumentai švelninimui stiprėja, politinis spaudimas neblėsta, o išorinės grėsmės (tarifai, geopolitika) bent laikinai atslūgsta. Nors Powell siekia išlaikyti centrinio banko nepriklausomumą, realybė tokia, kad jo sprendimas taps rinkos nuotaikų lakmuso popierėliu – ir galimai lemiančiu ne tik finansinių aktyvų kainas, bet ir būsimą ekonominį ciklą JAV.
Sekti reikia ne tik sprendimą, bet ir retoriką – ar bus užsiminta apie galimus karpymus rudeniop. Nes jei FED dar nesumažins palūkanų liepos 30 d., tikėtina, tai bus padaryta rugsėjį – nebent pasikeistų infliacijos ar darbo rinkos kryptis.
Kodėl palūkanų mažinimas svarbus investuotojams?
Palūkanų normos yra vienas pagrindinių centrinių bankų įrankių, turinčių įtakos visai ekonomikai. Kai palūkanos mažinamos, tai reiškia:
Pigesnį skolinimąsi – įmonės gali lengviau skolintis plėtrai, investicijoms ar skolų refinansavimui.
Mažesnę grąžą iš obligacijų – todėl investuotojai dažniau renkasi rizikingesnius, bet potencialiai pelningesnius aktyvus, pvz., akcijas.
Vertinimo modelių pasikeitimą – sumažėjus diskonto normai, padidėja būsimų įmonių pajamų dabartinė vertė, kas automatiškai pakelia akcijų kainas (ypač augimo sektoriuose, pvz., technologijų).
Todėl FED sprendimas sumažinti palūkanas dažniausiai sukelia teigiamą akcijų rinkos reakciją, ypač jei tai netikėta arba jei bankas duoda užuominų apie tolesnį švelninimą ateityje.
Istoriškai po palūkanų mažinimo dažnai stebimas:
„S&P 500“ kilimas per artimiausias savaites
Sektoriai, kurie ypač jautrūs palūkanoms (pvz., nekilnojamasis turtas, technologijos, vartojimas) – dažnai reaguoja labiausiai.
—
Straipsnį parengė: Miroslavas, Investonautas.lt autorius