Lehman Brothers: kai griūva visa sistema

2008 m. rugsėjo 15 d. finansų pasaulis sustingo

Vienas seniausių ir galingiausių Volstrito bankų – Lehman Brothers – paskelbė bankrotą. Tai buvo didžiausias bankroto atvejis JAV istorijoje, kuris tapo simboliniu 2008 m. finansų krizės sprogimu.

Ši istorija ne tik apie banką. Ji apie godumą, reguliavimo spragas, rizikos neįvertinimą ir sistemines klaidas, kurios parodė, kaip gali griūti visa pasaulinė sistema.

Trumpa Lehman istorija: nuo audinių iki Volstrito viršūnių

Lehman Brothers buvo įkurtas dar 1850 m. kaip nedidelė audinių prekybos įmonė Alabamoje. Vėliau tapo investicinės bankininkystės lydere, turinčia skyrius visame pasaulyje, tūkstančius darbuotojų ir šimtus milijardų dolerių valdomo turto.

XX a. pabaigoje Lehman buvo dalyvavęs įvairiuose svarbiuose sandoriuose: nuo korporatyvinių susijungimų iki vertybinių popierių išleidimo. Tačiau tikrasis pelno šaltinis išryškėjo 2000-aisiais: nekilnojamojo turto rinka.

Didžioji apgaulė: nekilnojamojo turto burbulas

Po 2001 m. rugsėjo 11-osios ir .com krizės, JAV centrinis bankas sumažino palūkanų normas, siekdamas paskatinti ekonomiką. Žmonės pradėjo skolintis pigiai, o nekilnojamojo turto rinka pradėjo „kaisti“.

Bankai, įskaitant Lehman, pradėjo masiškai skolinti pinigus būsto pirkėjams – net tiems, kurie neturėjo realių galimybių grąžinti paskolų. Tai vadinama subprime mortgage lending – rizikingų paskolų teikimas.

Lehman ne tik skolino, bet ir supakavo šias paskolas į vertybinius popierius, vadinamus CDO (Collateralized Debt Obligations), kurie buvo parduodami instituciniams investuotojams. Net ir blogos paskolos, kai jas apipavidindavo kaip CDO, buvo įvertinamos kaip „saugios“ AAA reitingais.

Kas blogiausio galėjo nutikti?

Visa ši schema veikė tol, kol būsto kainos kilo. Bet 2006–2007 m. jos pradėjo mažėti, o paskolų gavėjai pradėjo masiškai nevykdyti įsipareigojimų.

Tai reiškė, kad CDO vertė krito, o Lehman turtas pradėjo tirpti. 2007 m. pabaigoje Lehman dar skelbė rekordinius pelnus, tačiau realybėje turėjo milijardus rizikingų, beverčių aktyvų savo balanse.

Klastotės ir rizikos slėpimas

Vietoj to, kad Lehman būtų pripažinęs riziką, jie slėpė blogus aktyvus per įvairias finansines manipuliacijas – viena garsiausių vadinama Repo 105 schema. Tai buvo buhalterinis triukas, kuris leido „laikinai“ išbalansuoti nuostolingus aktyvus, kad jie trumpam dingdavo iš ataskaitų prieš ketvirčio rezultatus.

Tai reiškė: investuotojams buvo rodomi pagražinti skaičiai, kurie neatspindėjo tikros padėties. Net vidaus analitikai pradėjo kelti aliarmą – bet vadovybė neklausė.

2008: panika prasideda

Iki 2008 m. Lehman buvo laikomas pažeidžiamiausiu banku. Jo akcijos smuko, o skolinimosi kaina augo. Investuotojai ir partneriai pradėjo trauktis.

Lehman mėgino susijungti su kitais bankais: buvo derybos su Korean Development Bank, Barclays ir Bank of America – bet nei viena neįvyko.

Rugsėjo 12 d. JAV iždas ir Federalinis rezervų bankas sukvietė bankininkus į savaitgalio krizės valdymo susitikimą. Visi laukė: valdžia gelbės Lehman, kaip anksčiau gelbėjo Bear Stearns? Atsakymas buvo ne.

Rugsėjo 15 d.: bankrotas

Valdžia atsisakė gelbėti Lehman. Nebuvo nei valstybės paramos, nei garantijų pirkėjams.

Rugsėjo 15 dieną Lehman Brothers pateikė bankroto prašymą – tai buvo 691 mlrd. dolerių turto įmonė. Tai didžiausias bankrotas JAV istorijoje.

Sisteminis poveikis buvo milžiniškas:

Bankai pradėjo bijoti skolinti vieni kitiems
Akcijų rinkos pasiutusiai smuko
Investuotojai ėmė traukti lėšas, o tai virto likvidumo krize
Prasidėjo globali recesija, kuri paveikė milijonus žmonių

Domino efektas: visa sistema griūva

Lehman griūtis tapo katalizatoriumi. Sekė kiti didžiuliai įvykiai:

AIG (draudimo milžinas) buvo išgelbėtas už 180 mlrd. dolerių
Bankai kaip Merrill Lynch, Wachovia, Washington Mutual – arba bankrutavo, arba buvo priverstinai nupirkti
JAV vyriausybė įvedė $700 mlrd. TARP planą – kad stabilizuotų finansų sistemą

Tai buvo sisteminė krizė, kuri parodė: vieno banko žlugimas gali išbalansuoti visą pasaulį.

Kas kaltas?

Po bankroto vyko tyrimai, klausimai, diskusijos. Pagrindiniai kaltinimai buvo:

Vadovybei, kuri žinojo apie riziką, bet ją ignoravo
Reitingų agentūroms, kurios suteikė AAA reitingus be analitinio pagrindo
Reguliuotojams, kurie nesustabdė pavojingų finansinių produktų kūrimo
Investuotojams, kurie nesigilino į tikrą riziką

Niekas iš Lehman vadovų nesėdo į kalėjimą, bet pasitikėjimas visa sistema buvo stipriai sugriautas.

Lehman paveldas

Lehman bankrotas pakeitė finansų pasaulį visam laikui.

Reguliavimas sugriežtėjo – priimtas Dodd-Frank aktas, kuris sustiprino bankų priežiūrą, rizikos valdymą ir kapitalo reikalavimus
„Too Big To Fail“ (per dideli žlugti) tapo centriniu diskusijų objektu. Kai kurie mano, kad Lehman nebuvo gelbėtas specialiai – tam, kad parodytų pavyzdį
Centriniai bankai tapo aktyvesni – po Lehman krizės prasidėjo QE (kiekybinis skatinimas) era, kai FED masiškai supirkinėjo turtą
Pasikeitė investuotojų mąstymas – daugelis pradėjo vertinti ne tik augimo potencialą, bet ir riziką, svertą, balanso struktūrą

Pamokos investuotojams

Likvidumas = gyvybė. Lehman turėjo daug turto, bet negalėjo parduoti jo greitai. Likvidumo stoka žudo greičiau nei nuostoliai

Nepasitikėk vien skaičiais. Lehman naudojo buhalterinius triukus, kad parodytų gražius rezultatus. Skaičiai be konteksto gali būti iliuzija

Diversifikacija saugo. Investuotojai, kurie buvo per daug investavę į finansų sektorių, prarado daugiausiai. Diversifikacija – gyvybiškai svarbi

Svertas = rizika. Lehman naudojo milžinišką finansinį svertą (daugiau nei 30:1). Kai rinka pradeda kristi – tai tampa mirtina

Rinkos psichologija – galinga. Kai pasitikėjimas dingsta – griūva net stipriausios konstrukcijos. Investavimas nėra tik apie skaičius – tai ir apie žmonių elgseną

Pabaigai

Lehman Brothers griūtis nebuvo atsitiktinumas. Tai buvo dešimtmečio klaidų ir godumo kulminacija. Ji parodė, kad net visa sistema gali būti trapi, jei joje per daug arogancijos, per mažai skaidrumo ir per daug rizikos.

Investuotojams tai pamoka: stabilumas nėra duotybė. Reikia stebėti, analizuoti, klausti, būti pasiruošusiam ne tik augimui, bet ir kritimui.