1987 m. „Juodasis pirmadienis“ – kai rinka krito 22 % per vieną dieną

Įvadas

1987 m. spalio 19 d., pirmadienį, JAV akcijų rinka patyrė didžiausią vienos dienos nuosmukį per visą istoriją. „Dow Jones Industrial Average“ nukrito net 508 punktais – 22,6 %. Tai buvo greitesnis kritimas nei 1929 m. arba 2008 m. krizėmis. Šis įvykis, pramintas „Black Monday“, pažymėjo naują rizikų ir automatizuotos prekybos erą.

Nepaisant tokio masto griūties, pasaulio ekonomika neįkrito į recesiją, o rinka per kelis mėnesius atsigavo. Kodėl taip smarkiai krito rinka per vieną dieną? Ir kokias pamokas tai paliko investuotojams?

Istorinis kontekstas: 1980-ieji ir investavimo euforija

1980-ieji buvo JAV ekonominio atsigavimo dešimtmetis. Po 1970-ųjų stagfliacijos, Federalinis rezervas, vadovaujamas Paul Volcker, suvaldė infliaciją, o prezidento Ronald Reagan politikos („Reaganomics“) skatino verslo augimą ir mokesčių mažinimą.

Šalyje plito optimizmas: ekonomika augo, infliacija mažėjo, o technologijų sektorius vystėsi. Tuo pačiu, investuotojų pasitikėjimas rinka augo – Dow Jones indeksas pakilo nuo 776 punktų 1982 m. iki 2 700 punktų 1987 m. rugpjūtį – tai buvo daugiau nei triskartinis augimas per penkerius metus.

Buvo tikima, kad aukso amžius grįžo – daugelis manė, jog akcijų rinka gali kilti amžinai. Tačiau rinkos augimas buvo spartesnis nei pagrindiniai ekonomikos rodikliai. Tuo pačiu vis daugiau rinkos dalyvių pradėjo naudoti naujas finansines priemones – ypač automatizuotus prekybos algoritmus.

Artėjanti audra

Nors bendras ekonominis fonas buvo teigiamas, 1987 m. vasarą ir rudenį pradėjo ryškėti tam tikros įtampos:

1. Palūkanų normų didėjimas – Federalinis rezervas pradėjo kelti bazines normas, kad suvaldytų potencialią infliaciją.

2. Prekybos deficitas – JAV vis labiau importavo nei eksportavo, o doleris pradėjo silpti.

3. Griūvančios valiutų intervencijos – 1985 m. „Plaza Accord“ sutartis tarp JAV, Japonijos, Vokietijos, Prancūzijos ir JK siekė susilpninti dolerį, bet poveikis tapo sunkiai kontroliuojamas.

4. Mokesčių pakeitimai – buvo baiminamasi, kad Kongresas panaikins kai kurias mokesčių lengvatas įmonėms.

Rinkos pradėjo svyruoti nuo spalio pradžios. Spalio 14–16 d. Dow Jones krito apie 10 %. Investuotojai nervinosi, bet niekas nesitikėjo, kas įvyks pirmadienį.

Griūties diena: 1987 m. spalio 19 d.

Pirmadienio rytą Azijos ir Europos rinkos buvo stipriai kritusios – tai sukėlė papildomą spaudimą JAV investuotojams. Kai atsidarė Niujorko birža, prasidėjo masiniai pardavimai.

Per dieną Dow Jones prarado 508 punktus – 22,6 % savo vertės. Tai buvo ne tik absoliutus punktų rekordas tuo metu, bet ir vis dar lieka didžiausias procentinis kritimas per vieną dieną iki šiol.

Kitose rinkose situacija buvo dar blogesnė:

• Australijos birža krito 41,8 % per kelias dienas.

• Honkongo rinka buvo uždaryta keturioms dienoms dėl panikos.

• Vokietijoje ir JK indeksai krito apie 30 %.

Tai nebuvo tik JAV problema – tai buvo globali panika.

Kodėl įvyko griūtis?

Skirtingai nuo kitų krizių, „Black Monday“ neturėjo vieno aiškaus sukėlėjo. Vietoj to, tai buvo daugelio veiksnių sinergija:

1. Programinė prekyba (program trading)

Tai buvo viena naujovių – didelės institucijos pradėjo naudoti kompiuterius prekybai. Ypač populiarūs buvo portfelio draudimo (portfolio insurance) algoritmai: kai akcijos pradeda kristi, sistema automatiškai parduoda ateities sandorius, kad sumažintų portfelio nuostolius.

Problema – kai visos sistemos tai daro vienu metu, pardavimas sukelia dar didesnį kritimą, o tai veda prie dar daugiau pardavimų. Tai – savaime stiprėjantis efektas, lavina.

2. Žemas likvidumas

Dėl automatinių sandorių biržos nesuspėjo apdoroti visų pavedimų. Kai kurie pavedimai buvo vykdomi su dideliu vėlavimu arba atmetami. Tai dar labiau sustiprino paniką.

3. Rinkos psichologija

Rinkoje tvyrojo baimė – kai investuotojai pamatė didelius svyravimus, daugelis puolė parduoti, nenorėdami „užstrigti“. Psichologinė panika virto masiniu elgesiu.

4. Tarptautinės reakcijos

Kadangi krito ir Europos, ir Azijos rinkos, investuotojai jautėsi spaudžiami iš visų pusių. Tai buvo pirmas kartas, kai globali sinchronizacija įvyko tokiu mastu.

Pasekmės

Nors kritimas buvo įspūdingas, pasaulinė ekonomika neįkrito į recesiją. Keletas priežasčių padėjo stabilizuoti situaciją:

1. Federalinio rezervo įsikišimas – tuometinis FED vadovas Alan Greenspan pareiškė, kad FED pasirengęs teikti likvidumą finansų sistemai. Tai buvo vienas pirmųjų kartų, kai centrinių bankų retorika padėjo atstatyti pasitikėjimą.

2. Greitas atsigavimas – Dow Jones indeksas jau po 15 mėnesių buvo grįžęs į priešgriūtinį lygį.

3. Pakeitimai prekybos sistemoje – įvesta vadinamoji „circuit breaker“ sistema: jei rinka krenta per greitai, prekyba automatiškai stabdoma, kad investuotojai galėtų reaguoti racionaliai.

4. Technologinės permainos – griūtis paskatino geresnę rizikų valdymo ir sandorių vykdymo sistemų plėtrą.

Kodėl tai nesukėlė recesijos?

Skirtingai nei 1929 m., 1987 m. ekonomika buvo stipri:

• JAV BVP augo daugiau nei 3 %.

• Infliacija buvo kontroliuojama.

• Nedarbas buvo žemas.

• Bankų sistema nebuvo įsivėlusi į rizikingas paskolas kaip 2008 m.

Be to, centriniai bankai ir vyriausybės greitai reagavo. Tai parodė, kad krizės poveikį galima sumažinti tinkamomis politikos priemonėmis.

Pamokos investuotojui

1. Net ir stiprioje ekonomikoje gali kilti griūtys. Rinka nėra ekonomiškai loginė kiekvieną dieną. Psichologija ir technologija gali sukurti ekstremalius svyravimus.

2. Automatizuoti sprendimai gali sustiprinti svyravimus. Portfelio draudimas 1987 m. nesuvaldė rizikos – jis ją padidino. Net ir šiais laikais algoritminė prekyba gali sukelti „flash crash“ reiškinius.

3. Diversifikacija ir ilgalaikė strategija išlieka svarbiausi. Tie, kurie pardavė iš baimės, patyrė realius nuostolius. Tie, kurie laikėsi, atgavo savo pozicijas per metus.

4. Reakcijos greitis ir komunikacija gali pakeisti eigą. FED reakcija ir vieši pareiškimai padėjo nuraminti rinką. Tai rodo, kad rinkoms svarbus ne tik veiksmas, bet ir signalas.

5. Istorija kartojasi, bet kiekvieną kartą kitaip. Griūtis 1987 m. išryškino naujas rizikas – technologines ir struktūrines. Po jos sekė reformos, kurios iki šiol saugo rinkas.

Dow Jones kelionė