Dot-com burbulas: kai technologijos pažadai sprogo investuotojams rankose

Įvadas

1990-ųjų pabaigoje pasaulis buvo užvaldytas interneto pažadų. Technologijos plėtėsi eksponentiškai, „World Wide Web“ atrodė kaip neišsemiamas aukso šaltinis. Investuotojai, verslininkai ir žiniasklaida kalbėjo apie naują ekonomiką, kurioje senosios taisyklės nebegalioja. Akcijų kainos kilo žaibiškai, ypač tų įmonių, kurios turėjo „.com“ savo pavadinime.

Tačiau 2000 m. pradžioje ši euforija virto panika. Dot-com burbulas sprogo – šimtai technologijų kompanijų žlugo, investuotojai neteko milijardų, o akcijų rinkos vertė sumažėjo trilijonais dolerių. Tai buvo ne tik finansinis įvykis – tai buvo kolektyvinio tikėjimo griūtis.

Šiame straipsnyje nagrinėjame, kaip susiformavo burbulas, kodėl jis sprogo, kokias pasekmes paliko ir kokias pamokas jis turi šiandieniniam investuotojui.

Interneto era: naujos ekonomikos pradžia

Pirmoje 1990-ųjų pusėje pasaulyje sparčiai plito internetas. Nors technologija buvo dar nauja, jos potencialas atrodė beribis. E. komercija, naujos komunikacijos formos, skaitmeninis turinys – visa tai kūrė naują verslo aplinką.

Tuo metu įvyko keli esminiai pokyčiai:

• Interneto plėtra – milijonai žmonių pirmą kartą prisijungė prie interneto. Interneto naršyklės, kaip „Netscape“, tapo masiniu reiškiniu.

• Rizikos kapitalo bumas – investuotojai aktyviai finansavo technologijų startuolius. Vien pažadas turėti verslo modelį ateityje kartais pakako gauti milijonus dolerių.

• IPO banga – daugelis įmonių, dar neturinčių pajamų, vykdė pradinius viešuosius akcijų siūlymus (IPO). Investuotojai stovėjo eilėje, kad tik galėtų įsigyti „.com“ akcijų.

• Naujų ekonominių taisyklių iliuzija – buvo manoma, kad pelnas nebesvarbus, svarbu augimas ir „rinkos dalies užkariavimas“. Tradiciniai rodikliai – kaip P/E (kainos ir pelno santykis) – buvo ignoruojami.

Burbulo augimas: 1995–2000

Technologijų akcijos kilo stulbinančiais tempais. Nasdaq indeksas – pagrindinis technologijų akcijų barometras –

m. iki 2000 m. kovo išaugo nuo maždaug 1 000 iki daugiau nei 5 000 punktų – penkis kartus per vos penkerius metus.

Investuotojai pirko viską, kas susiję su internetu. Įmonės, neturinčios nei produkto, nei pajamų, pritraukdavo šimtus milijonų vien todėl, kad jų pavadinime buvo žodis „tech“ arba „.com“. Tokios įmonės kaip Pets.com, Webvan, eToys ar Kozmo.com buvo vertinamos milijardais dolerių, nors neturėjo tvaraus verslo modelio.

Pagrindiniai burbulo bruožai:

1. Masinė IPO manija – 1999 m. vien JAV įvyko daugiau nei 400 technologinių įmonių IPO. Daugumos jų akcijos pirmą dieną pakildavo 100 % ir daugiau.

2. Pelnas nebebuvo svarbus – svarbiausiu sėkmės rodikliu tapo „lankytojai per mėnesį“, „vartotojų augimo tempas“, „rinkos užkariavimo greitis“. Tai kūrė iliuziją, kad pelnas atsiras vėliau, svarbiausia – būti pirmam.

3. Medijų burbulas – žiniasklaida skleidė nekritišką optimizmą. Kiekviena nauja technologijų IPO buvo pristatoma kaip istorinis įvykis. Kilo kolektyvinė euforija, kuri priminė kazino atmosferą.

4. FOMO – baimė likti nuošalyje – net ir atsargūs investuotojai buvo įtraukti, nenorėdami praleisti „kartą gyvenime“ progos. Rinkos augimas maitino pats save.

Lūžio taškas: 2000 m. kovo mėn.

2000 m. kovo 10 d. Nasdaq pasiekė aukščiausią tašką – 5 048 punktus. Po to prasidėjo griūtis. Per kelis mėnesius indeksas smuko daugiau nei 30 %, o per dvejus metus – daugiau nei 75 %. Iki 2002 m. jis nusileido žemiau 1 200 punktų – tai reiškė trilijonų dolerių rinkos vertės išnykimą.

Kodėl sprogo?

1. Vertinimų atotrūkis nuo realybės

Įmonės, kurios dar neturėjo pelno (ar net pajamų), buvo vertinamos šimtais milijonų. Kai kurios net viešai pareiškė, kad niekada nesieks pelno – svarbiausia augimas. Tai neišvengiamai turėjo baigtis.

2. Palūkanų normų didinimas

2000 m. pradžioje Federalinis rezervas ėmė didinti palūkanų normas, siekdamas pažaboti augančią infliaciją. Tai sumažino likvidumą rinkoje ir atšaldė rizikingas investicijas.

3. Investuotojų pasitikėjimo praradimas

Kai tik pasirodė pirmieji ženklai, kad daugelis įmonių neturi tvarios verslo logikos, investuotojai puolė trauktis. Įsivyravo masiniai pardavimai – ypač tų, kurios nebegalėjo pritraukti naujo kapitalo.

4. Grandininė reakcija

Kaip ir kitose griūtyse, pirmieji kritimai sukėlė paniką. Tai lėmė tolesnius kritimus, o kai kurios įmonės bankrutavo vos per kelias savaites, net negavusios šanso stabilizuotis.

Pasekmės

1. Milžiniški nuostoliai investuotojams

Šimtai įmonių bankrutavo. Tarp žlugusiųjų: Pets.com, eToys, Webvan, Boo.com, Kozmo. Investuotojai prarado milijardus dolerių. Kai kurie fondai net užsidarė. Nasdaq indeksas atsigavo iki 2000 m. lygio tik po 15 metų – 2015-aisiais.

2. Masiniai atleidimai

Technologijų sektoriuje buvo atleista šimtai tūkstančių darbuotojų. Daugelis miestų, kuriuose kūrėsi startuoliai, patyrė ekonominį nuosmukį.

3. Rinkos pasitikėjimo krizė

Investuotojai tapo atsargesni. IPO aktyvumas smuko, o technologijų akcijos tapo ilgai nepatrauklios instituciniams investuotojams.

4. Tobulėjantis reguliavimas

Po burbulo sprogo, JAV Kongresas priėmė daugiau reguliavimo priemonių (pvz., Sarbanes-Oxley aktą 2002 m.), kad pagerintų skaidrumą, atskaitomybę ir sumažintų rinkos manipuliacijų riziką.

Kas išgyveno?

Nepaisant griūties, kai kurios įmonės išgyveno ir tapo dar stipresnės:

• Amazon – nuo ~90 $ piko nukrito iki ~6 $, bet nebankrutavo. Įmonė optimizavo išlaidas ir vėliau tapo viena galingiausių pasaulyje.

• eBay – turėjo tvarų verslo modelį ir išlaikė augimą.

• Google – tuo metu dar nebuvo biržoje, bet 2004 m. įžengė į rinką jau po burbulo.

• Apple – tuo metu merdėjusi įmonė, tačiau Steve Jobs sugrįžimas ir iPod paleidimas pradėjo naują technologinę revoliuciją.

Tarp žlugusiųjų – daugybė kompanijų, kurios turėjo garsius pavadinimus, bet jokio veiklos pagrindo.

Pamokos investuotojui

1. Pelno nebuvimas nėra strategija

Verslas, kuris negeneruoja pajamų ar pelno, ilgainiui neišgyvens. Augimas be modelio – iliuzija.

2. Nesek masės aklai

Burbulai visada maitinasi kolektyvine euforija. Kai „visi investuoja“, tai gali būti pavojingiausias laikas.

3. Skirtumas tarp pažado ir realybės

Technologijos turi potencialą, bet verslas turi turėti realų planą, kaip uždirbti pinigus. Pažadas – nepakanka.

4. Svertas ir FOMO – priešai

Daugelis investuotojų naudojo skolintą kapitalą ir puolė pirkti iš baimės likti nuošalyje. Tai padidino nuostolius, kai burbulas sprogo.

5. Rinka atsigauna, bet ne visiems

Amazon išgyveno ir tapo gigantu, bet šimtai kitų išnyko. Investavimas į indeksus ar atrinktas lyderes dažnai yra geresnė strategija nei spekuliacijos ant „karštų vardų“.

Nasdaq kelionė